Sveikinamę dr. Eglę Misiūnaitę-Bačiauskienę apgynus daktaro disertaciją

Sveikiname LETA narę dr. Eglę Misiūnaitę-Bačiauskienę Kauno technologijos universitete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis (vad. prof. dr. Palmira Jucevičienė) ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Šiaulių universiteto (Vytauto g. 84, Šiauliai) bei Lietuvos sporto universiteto (Sporto g. 6, Kaunas) bibliotekose, o žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.

Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis (dr. Eglė Misiūnaitė-Bačiauskienė, KTU)

Tyrime siekiama atsakyti į klausimą, koks studentų probleminio mokymosi procesas leidžia pasiekti tarpdalykinį supratimą. Tarpdalykinis probleminis mokymasis konceptualizuojamas kaip nelinijinis, iteracinis, spiralinis ir kumuliatyvus procesas, kai, taikydami tam tikrą pakopinę sprendimo taktiką, studentai įgyja išsamesnį tarpdalykinį kompleksinės problemos supratimą. Be to, pagrindžiamas struktūrinis požiūris į dalykinį, daugiadalykį ir tarpdalykinį žinojimą, išskiriami kiekybinis ir kokybinis žinojimo lygmenys.

Dauginių atvejų studija atskleidžia tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso struktūrą ir kritinius žinojimo konstravimo momentus. Išryškėja dvi pagrindinės tarpdalykinio probleminio mokymosi konfigūracijos – disciplinuotas ir lankstusis tarpdalykinis probleminis mokymasis; be to, išskiriami keli disciplinuoto tarpdalykinio probleminio mokymosi modalumai – įsipareigojimu grindžiamas ir dogmatinis probleminis mokymasis bei autentiškasis ir imitacinis įsipareigojimu grindžiamas tarpdalykinis probleminis mokymasis. Studentų sukurti problemos sprendimai implikuoja skirtingo lygmens tarpdalykinį žinojimą: kai (i) mechaniškai suformuojamos pavienės, netvarios tarpdalykinės jungtys, kurias studentai sunkiai paaiškina, arba kai (ii) sukuriamas integruotas problemos supratimas, susiejantis daugiadalykius požiūrius. Disciplinuotas, įsipareigojimu grįstas tarpdalykinis probleminis mokymasis yra palankiausia mokymosi konfigūracija tarpdalykinėms žinioms konstruoti. Kokybinio lygmens tarpdalykinis problemos supratimas yra nuoseklių grupės ir individualių kognityvinių (taip pat socialinių ir emocinių) pastangų, sąmoningo ir autentiško mokymosi (o ne imitavimo) padarinys. Nelankstūs grupės narių epistemologiniai įsitikinimai, metodologiniai konfliktai, naivusis tarpdalykinis mąstymas, subgrupių įsigalėjimas, tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso imitavimas yra sunkiausiai peržengiami mokymosi slenksčiai. Konceptualieji pokyčiai, įvykstantys probleminio mokymosi procese, priešingai, suaktyvina tarpdalykinio žinojimo konstravimą.